Žurnalas:Dabartinė biologija, 27(10), p. R376–R377.
Rūšis (paukščių):Gulbinė žąsis (Anser cygnoides), Tundra pupinė žąsis (Anser serrirostris), didžioji baltakaktė žąsis (Anser albifrons), mažoji baltakaktė žąsis (Anser erythropus), pilkoji žąsis (Anser anser)
Santrauka
Nors Šiaurės Amerikoje ir Europoje žiemojančios laukinių žąsų populiacijos dažniausiai klesti išnaudodamos dirbamą žemę, Kinijoje (kuri, atrodo, apsiriboja natūraliomis pelkėmis) žiemojančiųjų populiacijos paprastai mažėja. Siekiant nustatyti buveinių naudojimą, prie 67 žiemojančių penkių skirtingų rūšių laukinių žąsų trijose svarbiose Jangdzės upės užliejamos žemės (YRF) pelkėse Kinijoje buvo prijungti telemetrijos įrenginiai. 50 trijų nykstančių rūšių individų beveik visą parą buvo pririšti prie natūralių pelkių; 17 individų iš dviejų rūšių, rodančių stabilias tendencijas, pelkes naudojo atitinkamai 83 % ir 90 % laiko, o kitais atvejais – dirbamoje žemėje. Šie rezultatai patvirtina ankstesnius tyrimus, kurie kininių žiemojančių žąsų mažėjimą siejo su natūralių buveinių nykimu ir degradacija, darančia įtaką maisto tiekimui. Šie rezultatai taip pat padeda paaiškinti prastą kininių žiemojančių žąsų apsaugos būklę, palyginti su tos pačios ir kitomis žąsų rūšimis, žiemojančiomis gretimose Korėjoje ir Japonijoje, Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje, kurios beveik visiškai minta žemės ūkio paskirties žemėmis, taip išlaisvindamos jas nuo žiemos populiacijos apribojimų.
PUBLIKACIJĄ GALITE PASIEKTI ŠEŠIUOSE ADRESE:
https://doi.org/10.1016/j.cub.2017.04.037
