Dviejų Kinijoje žiemojančių nykstančių vandens paukščių rūšių pavasarinės migracijos modeliai, buveinių naudojimas ir sustojimo vietų apsaugos statusas, atskleisti naudojant palydovinį stebėjimą.

Žurnalas:Ekologija ir evoliucija, 8(12), p. 6280–6289.

Rūšis (paukščių):Didžioji baltakaktė žąsis (Anser albifrons), Tundros žąsis (Anser serrirostris)

Santrauka:

Nuo šeštojo dešimtmečio labai sumažėjo Rytų Azijos migruojančių vandens paukščių, ypač populiacijų, kurios žiemoja Kinijoje. Apsaugai labai trukdo pirminės informacijos apie migracijos modelius ir sustojimo vietas trūkumas. Šiame tyrime naudojami palydovinio sekimo metodai ir pažangi erdvinė analizė, siekiant ištirti didžiųjų baltakakčių žąsų (Anser albifrons) ir tundros žąsų (Anser serrirostris) pavasarinę migraciją Jangdzės upės užliejamoje lygumoje. Remiantis 24 pėdsakais, gautais iš 21 individo 2015 ir 2016 m. pavasarį, nustatėme, kad Šiaurės rytų Kinijos lyguma yra toli gražu intensyviausiai naudojama sustojimo vieta migracijos metu, kur žąsys išbūna ilgiau nei 1 mėnesį. Šis regionas taip pat buvo intensyviai plėtojamas žemės ūkiui, o tai rodo priežastinį ryšį su Rytų Azijos vandens paukščių žiemojimo Kinijoje mažėjimu. Vandens telkinių, naudojamų kaip nakvynės vietos, ypač tų, kuriuos supa intensyviai maitinasi žemės, apsauga yra labai svarbi vandens paukščių išlikimui. Daugiau nei 90 % pagrindinės pavasarinės migracijos metu naudojamos teritorijos nėra saugoma. Siūlome, kad ateityje atliekant antžeminius tyrimus būtų atliekami šie plotai, siekiant patvirtinti jų svarbą migruojantiems vandens paukščiams populiacijos lygmeniu, o pagrindinės nakvynės vietos kritinėse pavasario nutūpimo vietose turėtų būti integruotos į saugomų teritorijų tinklą palei migracijos kelią. Be to, reikia toliau tirti galimą paukščių ir žmonių konfliktą pagrindinėje nakvynės vietoje. Mūsų tyrimas iliustruoja, kaip palydovinis sekimas kartu su erdvine analize gali suteikti esminių įžvalgų, reikalingų nykstančių migruojančių rūšių apsaugai pagerinti.