Naujas palydovinis indikatorius, skirtas žolėdžių vandens paukščių erdvės ir laiko maitinimosi vietovėms nustatyti.

Žurnalas:Ekologiniai rodikliai, 99, p. 83–90.

Rūšis (paukščių):Didžioji baltakaktė žąsis (Anser albifrons)

Santrauka:

Maisto išteklių pasiskirstymas yra pagrindinis buveinių pasirinkimo veiksnys. Žolėdžiai vandens paukščiai renkasi ankstyvos stadijos augalus (nuo augalų augimo pradžios iki maistinių medžiagų biomasės piko), nes šie augalai sunaudoja daugiau energijos. Šio augalų vystymosi etapo nevisiškai atspindi dažniausiai naudojami palydoviniai augmenijos rodikliai, kurie daugiausia dėmesio skiria augalų biomasei (pvz., sustiprintas vegetacijos indeksas, EVI) arba aktyviam augalų augimui (pvz., diferencinis EVI tarp dabartinės ir ankstesnės datos, diffEVI). Siekdami pagerinti tinkamų ganyklų žolėdžiams vandens paukščiams žemėlapių sudarymą, siūlome naują palydovinį augalų augimo rodiklį, skirtą ankstyvos stadijos augalų augimui (ESPG). Mes keliame hipotezę, kad žolėdžiai vandens paukščiai vegetacijos metu renkasi ankstyvos stadijos augalus, o ne vegetacijos metu atrenka augalus, kurių ESPG baigiasi santykinai vėliau. Savo prognozėms patvirtinti naudojame 20 didžiųjų baltakakčių žąsų (Anser albifrons), žiemojančių Jangdzės upės užliejamoje lygumoje, palydovinio sekimo duomenis. Sukūrėme apibendrintus tiesinius žąsų pasiskirstymo modelius auginimo ir neaugimo sezonais ir palyginome ESPG veikimą su dažniausiai naudojamais augalų augimo rodikliais (EVI ir diffEVI). Augimo sezono metu ESPG gali paaiškinti 53 % žąsų pasiskirstymo variacijos, pranokdamas EVI (27 %) ir diffEVI (34 %). Ne auginimo sezono metu tik ESPG pabaiga reikšmingai veikia žąsų pasiskirstymą, paaiškindama 25 % variacijos (ESPG: AUC = 0,78; EVI: AUC = 0,58; diffEVI: AUC = 0,58). Naujai sukurtas augalų augimo indikatorius ESPG galėtų būti naudojamas žolėdžių vandens paukščių pasiskirstymo modeliams tobulinti ir tokiu būdu paremti vandens paukščių apsaugos ir pelkių tvarkymo pastangas.