Dydis svarbus: žiemojančios antys didžiausiuose Kinijos ežeruose išsilaiko ilgiau ir naudoja mažiau buveinių.

Žurnalas:Paukščių tyrimai, 10(1), p. 1–8.

Rūšis (paukščių):Eurazinė zylė (Mareca penelope), smailioji antis (Mareca falcata), šiaurinė smailioji antis (Anas acuta)

Santrauka:

Įrodymai rodo, kad žiemojantys vandens paukščiai, palyginti su kitais ežerais, pastebimai labiau susitelkė dviejuose didžiausiuose Jangdzės upės užliejamos teritorijos ežeruose – Rytų Dong Tingo ežere (Hunano provincija, 29°20′ šiaurės platumos, 113° rytų ilgumos) ir Pojango ežere (Dziangsi provincija, 29° šiaurės platumos, 116°20′ rytų ilgumos). Nors šis ryšys greičiausiai susijęs su didesnių ežerų nepaliestų buveinių plotu, mes mažai suprantame veiksnius, darančius įtaką individualiam šios tendencijos elgesiui. Naudodami GPS siųstuvus, stebėjome trijų ančių rūšių (Eurazijos raguolės Mareca penelope, smailiosios antys M. falcata ir šiaurinės smailiosios anties Anas acuta) žiemojimo judėjimą, tirdami dviejų didžiausių ežerų ir kitų mažesnių ežerų skirtumus pagal ančių buveinių naudojimą, buvimo kiekviename ežere trukmę ir pažymėtų paukščių per dieną nukeliaujamus atstumus šiose vietose. Šparaginė antis ir smailioji antis dviejuose dideliuose ežeruose (91–95 % visų buveinių) išbuvo penkis kartus ilgiau ir beveik išimtinai naudojo natūralias buveines, palyginti su mažesniuose ežeruose, kur jos vidutiniškai praleisdavo 28–33 dienas (neskaitant sugavimo vietos) ir naudojosi daug daugiau skirtingų buveinių (įskaitant apie 50 % už ežerų ribų). Mūsų tyrimas yra pirmasis, parodantis, kad trumpesnė ančių buvimo trukmė ir įvairesnis buveinių naudojimas mažuose ežeruose gali paaiškinti akivaizdžią šių ir kitų rūšių skaičiaus koncentraciją didžiausiuose ežeruose pastaraisiais metais. Tai palyginama su jų mažėjančiu gausumu mažesniuose ežeruose, kur buveinių nykimas ir degradacija buvo labiau akivaizdūs nei didesniuose ežeruose.